Yra du reklaminės atributikos likimai. Viena gyvena ant žmogaus stalo, keliauja kuprinėje, išvažiuoja į komandiruotes ir net „patepa“ jūsų vardą be jokio priminimo. Kita atsiduria spintelėje, nes tiesiog… nėra kam jos reikėti. Ir dažniausiai čia kalta ne kaina, o pasirinkimas.

Aš tai pamačiau per renginį, kur visi išsinešė po maišelį „dovanų“. Po savaitės paklausiau kelių pažįstamų, ką jie pasiliko. Atsakymai buvo labai paprasti: „tą, ką naudoju“, „tą, kas patogu“, „tą, kas atrodo tvarkingai“. Viskas. Tai ir yra geras startas, kai renkatės reklaminę atributiką.

Pradėkite nuo žmogaus dienos, o ne nuo katalogo

Kai renkatės daiktą, bandykite jį pamatyti kliento ar darbuotojo rankose. Ne šventės akimirkoje, o paprastą darbo dieną: skambučiai, susitikimai, kelionė į biurą, pietūs, grįžimas namo.

Jeigu daiktas neturi aiškios vietos tame ritme, jis bus „gražus“, bet nenaudojamas. O jeigu daiktas natūraliai įsipaišo, žmogus jį pasiima pats, be jokio spaudimo.

Kasdienybėje laimi daiktai, kurie taupo nervus

Patogiausia reklaminė atributika dažniausiai yra tokia, kuri sumažina smulkų chaosą. Žmogus dažnai net nepastebi, kad jam kažkas padeda, bet jis jaučia, kad patogiau.

Prieš perkant verta sau atsakyti į kelis klausimus. Jeigu bent į du atsakote „taip“, jau turite gerą kryptį:

• Ar žmogus tai galėtų naudoti darbe kiekvieną savaitę?
• Ar daiktas tinka ir biurui, ir namams, be keisto jausmo?
• Ar jis atrodo tvarkingai net po mėnesio naudojimo?
• Ar žmogus drąsiai padėtų jį ant stalo per susitikimą?

Logotipas turi būti kaip parašas, ne kaip plakatas

Kai logotipas per didelis, daiktas pradeda priminti reklaminį stendą. Žmonės tokius daiktus naudoja rečiau, nes jie nenori jaustis vaikščiojančia reklama.

Kas veikia praktiškai? Mažas ženklas, viena vieta, rami išvaizda. Tokia atributika atrodo solidžiau, o žmogus ją renkasi dažniau. Ir čia paradoksas: mažiau matomas logotipas dažniau iškeliauja į viešumą.

Populiariausios kryptys, kurios realiai pasiteisina

Kai reikia rinktis greitai, gelbsti kryptys, o ne „vienas stebuklingas daiktas“. Jos leidžia pataikyti skirtingiems žmonėms, net jei apie jų įpročius žinote nedaug.

Dažniausiai pasiteisina šios grupės:

• Darbo stalo tvarka: daiktai, kurie padeda susidėti smulkmenas ir laikyti jas po ranka
• Kava ir vanduo: daiktai, kurie keliauja su žmogumi visą dieną, nuo ryto iki vakaro
• Kelionės ir automobilis: daiktai, kurie praverčia skubant, važiuojant, laukiant
• Užrašai ir planavimas: kai daiktas atrodo švariai, ir žmogus jį nori turėti šalia
• Drabužiai ir tekstilė: tik tada, kai audinys malonus ir dydžiai parinkti normaliai

Svarbu viena: geriau viena kryptis, padaryta tvarkingai, nei bandymas „įdėti visko“.

Pakuotė ir įteikimas kartais padaro pusę įspūdžio

Gali būti puikus daiktas, bet jei jis įteiktas atmestinai, jausmas susigadina. Žmogus prisimena ne vien daiktą. Žmogus prisimena patirtį: kaip atrodė, kaip buvo pateikta, kaip buvo pasakyta.

Jei siunčiate paštu, pasirūpinkite, kad siunta atrodytų tvarkingai. Jei įteikiate gyvai, pridėkite trumpą kortelę. Vieną sakinį, normalų, be saldumo. Kartais toks sakinys padaro daugiau nei papildomas priedas.

Dažniausios klaidos, dėl kurių atributika lieka stalčiuje

Aš čia kalbu labai žemiškai, iš to, ką mačiau realybėje. Dažniausiai „pramuša“ šitos klaidos:

• daiktas per daug specifinis, žmogus nežino, kur jį naudoti
• dizainas per ryškus, žmogus drovisi jį nešiotis
• kokybė akivaizdžiai silpna, daiktas greitai nusidėvi
• pasirinkimas daromas „kad tik būtų“, be jokios minties apie gavėją

Ir dar vienas dalykas, kurį žmonės nutyli: kai atributika atrodo pigi, ji numuša jūsų įvaizdį. Kartais geriau mažiau vienetų, bet tvarkingesnių.

Gera reklaminė atributika dirba tyliai, bet ilgai

Kai daiktas gyvena žmogaus dienoje, jūs tampate matomi natūraliai. Be priminimų, be spaudimo, be „žiūrėk į mus“. Ir tas jausmas yra vertingas, nes jis kuria pasitikėjimą.