Elektros saugumas – vienas svarbiausių klausimų bet kurioje įmonėje, nepriklausomai nuo jos veiklos srities. Tinkamai veikianti įžeminimo sistema ne tik apsaugo darbuotojus ir įrenginius nuo pavojingų elektros nuotėkių, bet ir atitinka privalomus teisės aktų reikalavimus. Vis dėlto daugelis įmonių vis dar neįvertina reguliaraus įžeminimo varžų matavimo svarbos, o kai kuriais atvejais tai gali turėti rimtų pasekmių. Kiekviena įmonė privalo žinoti, kaip dažnai būtina atlikti šiuos matavimus ir kokios gali būti pasekmės jų ignoravus.
Kodėl įžeminimas yra kritiškai svarbus?
Įžeminimo sistema yra būtina siekiant apsaugoti žmones, pastatus ir įrenginius nuo elektros gedimų, trumpųjų jungimų ir atmosferinių išlydžių, tokių kaip žaibai. Jos pagrindinė funkcija – nukreipti elektros srovę į žemę, taip apsaugant įrangą ir sumažinant elektros smūgio riziką.
Netinkamai veikianti arba visiškai neveikianti įžeminimo sistema gali sukelti:
- Elektros smūgių pavojų darbuotojams – ypač gamybos įmonėse, kur naudojami galingi elektros varikliai, generatoriai ir kiti prietaisai.
- Įrangos gedimus ir perdegimus – elektros grandinės pažeidimai gali sugadinti brangius pramoninius įrenginius ar IT sistemas.
- Gaisrų riziką – nevaldomi elektros nuotėkiai gali tapti gaisro priežastimi, o statistika rodo, kad net trečdalis gaisrų įmonėse kyla dėl elektros instaliacijos gedimų.
- Draudimo išmokos atmetimą – daugelis draudimo bendrovių reikalauja įrodymų, kad įmonė reguliariai vykdė elektros instaliacijos ir įžeminimo patikras.
Kokie yra įžeminimo varžų matavimo reikalavimai?
Įžeminimo sistemų būklė turi būti tikrinama vadovaujantis teisės aktais ir elektros saugos normomis. Įmonėse šie matavimai privalo būti atliekami reguliariai, kad būtų užtikrinta sistema atitinka keliamus reikalavimus ir vis dar tinkamai atlieka savo funkciją.
Bendrieji elektros saugos reglamentai nurodo:
- Pramoninėse įmonėse įžeminimo varžų matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Tai ypač aktualu gamybos ir pramonės įmonėms, kur elektros apkrovos yra didelės, o įranga veikia nepertraukiamu režimu.
- Viešuosiuose pastatuose (biuruose, prekybos centruose, ligoninėse) tikrinimai turi būti atliekami bent kas 2–3 metus.
- Statybų aikštelėse įžeminimo sistemos patikrinimai privalomi prieš pradedant darbus ir kas 6 mėnesius.
- Elektros tinklų įmonėse ir duomenų centruose dažniausiai taikomi griežtesni reikalavimai – varžų matavimai atliekami kasmet arba net kas pusmetį, priklausomai nuo sistemos apkrovos ir naudojamų įrenginių jautrumo.
Taip pat būtina atsižvelgti į specifinius įmonės veiklos veiksnius – pavyzdžiui, jei pastatas yra senos statybos, dirvožemio sąlygos yra nepalankios arba naudojama daug jautrios elektros įrangos, matavimai gali būti rekomenduojami dažniau.
Kas veikia įžeminimo sistemos efektyvumą?
Nors dauguma įmonių įžeminimą įrengia tinkamai, laikui bėgant ši sistema gali prarasti savo efektyvumą. Tam įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai:
- Drėgmė ir dirvožemio tipas – jei įmonė yra įsikūrusi sausame regione arba gruntas yra prastos elektros laidumo, įžeminimo sistema gali veikti prasčiau.
- Korozija ir mechaniniai pažeidimai – įžeminimo laidininkai su laiku gali pradėti rūdyti arba būti pažeisti statybų, kasimo ar kitų darbų metu.
- Didelė elektros apkrova – kuo didesnė elektros apkrova sistemoje, tuo didesnė tikimybė, kad įžeminimo efektyvumas mažės greičiau.
- Atmosferos poveikis – žaibai ir stiprios elektros perkrovos gali smarkiai paveikti įžeminimo sistemą, todėl po stiprių audrų rekomenduojama atlikti papildomus matavimus.
Kaip atliekamas įžeminimo varžų matavimai?
Įžeminimo patikra atliekama naudojant specializuotus prietaisus, kurie matuoja elektros varžą tarp įžeminimo sistemos ir žemės. Matavimo tikslas – įsitikinti, kad elektros nuotėkio atveju srovė bus tinkamai nukreipta į žemę, o ne kaupsis įrenginiuose ar perduodama į kitus metalinius objektus pastate.
Pagrindiniai žingsniai, atliekami matavimo metu:
- Vizualinė patikra – prieš atliekant matavimus, specialistai apžiūri, ar nėra akivaizdžių korozijos požymių, mechaninių pažeidimų ar neteisingai sujungtų laidininkų.
- Matavimas su specializuota įranga – naudojami testavimo įrenginiai, kurie matuoja įžeminimo elektros varžą.
- Rezultatų analizė – tikrinama, ar varžos lygis atitinka nustatytus normatyvus. Jei rodmenys per aukšti, gali reikėti įžeminimo sistemos stiprinimo ar atnaujinimo.
- Ataskaitos parengimas – įmonė gauna oficialią ataskaitą, kuri gali būti pateikiama elektros priežiūros institucijoms ar draudimo bendrovėms.
Ką gali lemti ignoruojami įžeminimo matavimai?
Nepaisant įstatymų reikalavimų, kai kurios įmonės vis dar taupo lėšas ir ignoruoja įžeminimo patikrą. Tačiau ilgainiui tai gali sukelti rimtų pasekmių:
- Baudos už elektros saugos pažeidimus – kontrolės institucijos gali skirti dideles baudas už elektros instaliacijos patikros neatlikimą.
- Draudimo išmokų netekimas – nelaimės atveju draudimas gali atsisakyti kompensuoti nuostolius, jei įmonė nepateikia įžeminimo matavimo dokumentų.
- Žmonių saugumo pavojus – netinkamai veikianti įžeminimo sistema gali kelti rimtą elektros smūgio pavojų darbuotojams ar lankytojams.
