Kainos skirtumai tarp šiltnamių rinkoje dažnai stebina. Vienas modelis kainuoja tris šimtus eurų, kitas, panašaus dydžio — pusantro tūkstančio. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pardavėjai tiesiog kelia kainas savo nuožiūra, bet realiai už kainos slypi konkretūs techniniai skirtumai. Kas perka tik pagal skaičių, dažnai antrąjį sezoną pirkimą kartoja iš naujo.
Sodininkams, kurie vertina ilgalaikį pasirinkimą, šiltnamis už gerą kainą reiškia ne pigiausią rinkos pasiūlymą, o modelį, kuris už adekvačią sumą duoda patikimą konstrukciją. Toks balansas tarp kainos ir kokybės ir yra tikrasis ekonominis pasirinkimas — nes pigus šiltnamis, kurį tenka keisti po penkerių metų, ilgainiui kainuoja brangiau nei vidutinės klasės modelis, tarnaujantis du dešimtmečius.
Rėmo medžiaga ir storis
Pirmasis veiksnys — rėmo medžiaga ir storis. Pigesni šiltnamiai dažnai gaminami iš plonesnio metalo profilio, kuris neatlaiko didesnio sniego svorio. Storesnio profilio rėmai brangesni, bet jie tarnauja dvidešimt ir daugiau metų. Skirtumas tarp 0,8 mm ir 1,5 mm sienelės storio gali atrodyti nedidelis, bet tarnavimo laike jis pasireiškia labai aiškiai.
Cinkuotas plienas — pati patikimiausia medžiaga rėmui. Aliuminis lengvesnis, bet brangesnis ir mažiau atsparus didelėms apkrovoms. Pigūs neapsaugoto plieno rėmai surūdija per kelis sezonus, o dažyto profilio danga lengvai pažeidžiama montavimo metu.
Polikarbonato kokybė
Antrasis veiksnys — polikarbonato kokybė. Polikarbonatas su UV apsauginiu sluoksniu kainuoja brangiau, bet neišblunka, neapsiblauso ir nepradeda byrėti po penkerių metų saulės. Pigesni variantai be UV apsaugos po trijų ar keturių sezonų tampa pageltę, trapūs ir laidžia mažiau šviesos.
Polikarbonato lakšto storis taip pat svarbus. Keturių milimetrų storio polikarbonatas tinka vasariniams šiltnamiams, šešių milimetrų — universalus pasirinkimas, aštuonių ir dešimties — sezono prailginimui. Plonesnis polikarbonatas pigesnis, bet sniegas jam — rimtas išbandymas.
Konstrukcijos tankis
Trečias veiksnys, kurį pradedantieji dažnai praleidžia — lankų atstumas. Pigesniuose modeliuose lankai išdėstyti kas vieną metrą ar net rečiau. Kokybiškuose konstrukcijose atstumas tarp lankų — šešiasdešimt penki ar septyniasdešimt centimetrų. Tai dvigubai stipresnė konstrukcija, kuri be problemų atlaiko Lietuvos žiemos sniego apkrovą.
Pirkėjui šis skaičius sunku pamatyti pirmu žvilgsniu, bet būtent jis lemia, ar šiltnamis išliks po pirmosios snieguotos žiemos. Verta klausti pardavėjo apie konstrukcijos detalę dar prieš pasirašant užsakymą.
Komplektacija ir surinkimas
Pigūs šiltnamiai dažnai atvyksta su minimalia komplektacija. Tu gauni rėmą, polikarbonatą, varžtus — viskas. Durys siauros, lentynų nėra, vėdinimo angų — viena. Kiekviena papildoma detalė vėliau pirkimui kainuoja brangiau nei pradinis komplektas.
Vidutinės klasės modeliuose komplektacija pilnesnė: dvejos durys (priekyje ir gale, ko reikia geram skersvėjui), du ar trys vėdinimo langai, automatinis vėdinimo cilindras, tvirtinimo komplektas pamatui. Tokia komplektacija sutaupo ir laiko, ir pinigų.
Pristatymas ir surinkimas
Daugelis sodininkų renkasi kokybiški šiltnamiai Vilniuje tiekėjus, nes pristatymas vietinėje rinkoje pigesnis ir greitesnis. Be to, vietinis tiekėjas galimai duoda garantiją, į kurią galima realiai kreiptis. Užsienio internetiniai pardavėjai dažnai pateikia patrauklią kainą, bet po pusės metų rasti juos garantijos klausimu — atskira istorija.
Surinkimo paslauga taip pat reikšminga kainos dalis. Surinkti šiltnamį dviese reikia maždaug visos dienos darbo, o klaidos surinkimo metu sumažina konstrukcijos atsparumą. Profesionalų surinkimas kainuoja apie šimtą–du šimtus eurų, ir dažnu atveju ši investicija pasiteisina.
Ekonominis vertinimas
Skaičiuojant tikrąją šiltnamio kainą, reikia ją dalyti iš tarnavimo metų skaičiaus. Trys šimtai eurų už šiltnamį, tarnavusį penkerius metus — tai šešiasdešimt eurų per metus. Septyni šimtai eurų už šiltnamį, tarnaujantį dvidešimt metų — tai trisdešimt penki eurai per metus. Akivaizdu, kuris pasirinkimas iš tikrųjų pigesnis.