Būsto pirkėjai išmoko skaičiuoti. Ir ta raidė prie skelbimo jiems pasako daugiau nei gražios nuotraukos.
Kai Rasa su vyru Tomu pradėjo ieškoti namo Vilniaus priemiestyje, jie turėjo aiškų biudžetą – iki 180 tūkstančių eurų. Per tris mėnesius apžiūrėjo septyniolika objektų. Ir būtent tada pastebėjo dėsningumą, apie kurį anksčiau net nepagalvojo.
„Du namai buvo beveik identiški – panašus plotas, panašus sklypas, abu reikalauja kosmetinio remonto. Bet vienas E klasės, kitas G. Pardavėjas G klasės namo prašė 15 tūkstančių mažiau ir vis tiek niekas nepirko,” – pasakoja Rasa.
Raidė, kuri tapo argumentu derybose
Prieš dešimt metų energetinė klasė buvo formalumas. Dokumentas, kurį reikėjo turėti, bet į kurį niekas rimtai nežiūrėjo. Šiandien situacija pasikeitė iš esmės.
Energetinio naudingumo sertifikatas tapo vienu svarbiausių derybinių įrankių tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Pirkėjai išmoko skaičiuoti, kiek per metus išleis šildymui. Pardavėjai suprato, kad investicija į klasės pakėlimą gali atsipirkti su kaupu.
NT analitikai skaičiuoja, kad vienos energetinės klasės skirtumas vidutiniškai atitinka 3–5 procentus būsto kainos. Tai reiškia, kad 200 tūkstančių vertės namas su C klase gali būti parduotas 6–10 tūkstančių brangiau nei identiškas su D klase.
Žiema, kuri viską parodė
Praėjusi žiema buvo šilta, bet vis tiek išryškino skirtumus. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi sąskaitomis – vieni mokėjo 80 eurų per mėnesį už šimto kvadratų butą, kiti 350 eurų už panašų plotą.
Skirtumas dažniausiai būdavo tas pats – energetinė klasė.
G klasės pastatas vidutiniškai suvartoja apie 250 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui per metus. A klasės – apie 50 kWh. Penkis kartus mažiau. Per dešimt metų tai dešimtys tūkstančių eurų skirtumas, priklausomai nuo šildymo būdo ir energijos kainų.
„Mes su vyru paskaičiavome – jei pirktume G klasės namą ir jame gyventume 20 metų, už šildymą sumokėtume maždaug 60 tūkstančių daugiau nei A klasės name. Už tuos pinigus galima nusipirkti naują automobilį,” – sako Rasa.
Kai verta investuoti prieš parduodant
Ne visi pardavėjai tai supranta, bet kartais kelių tūkstančių investicija gali grąžinti dešimt kartų daugiau.
Štai realus pavyzdys. Vilniaus senamiestyje parduodamas butas, pastatytas dar sovietmečiu. Savininkas užsakė sertifikavimą – gavo F klasę. Tuomet kreipėsi konsultacijos, ką galima padaryti.
Specialistai rekomendavo pakeisti senus langus ir įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Investicija – apie 4 tūkstančiai eurų. Po darbų pakartotinis sertifikavimas parodė D klasę.
Butas parduotas per tris savaites, 12 tūkstančių brangiau nei pirminė kaina su F klase.
Žinoma, ne visada situacija tokia palanki. Kartais norint pakelti klasę reikia rimtos renovacijos – apšiltinimo, stogo keitimo, šildymo sistemos modernizavimo. Tada skaičiavimai kitokie.
Būtent todėl prieš priimant sprendimus verta atlikti išsamesnę analizę. Pastato energetinis auditas parodo ne tik esamą būklę, bet ir konkrečias rekomendacijas – ką keisti, kiek tai kainuos ir per kiek laiko investicija atsipirks.
Ko tikėtis ateityje
Europos žaliasis kursas ir Pastatų energinio naudingumo direktyva nustato aiškius terminus. Iki 2030 metų visi gyvenamieji pastatai turės atitikti bent E klasę. Iki 2033 – bent D.
Tai reiškia, kad dabartiniai F ir G klasės pastatai – o jų Lietuvoje vis dar dauguma – turės būti renovuoti arba jų vertė kris.
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiais metais energetinė klasė taps dar svaresniu veiksniu perkant būstą. Jaunesnė karta, užaugusi su klimato kaitos suvokimu, jau dabar renkasi efektyvesnius būstus ne tik dėl ekonomijos, bet ir dėl vertybių.
Rasa ir Tomas rado savo namus
Jie galiausiai nusipirko C klasės namą už 175 tūkstančius. Ne patį pigiausią, ne patį efektyviausią, bet subalansuotą.
„Pirmą žiemą už šildymą mokėjome vidutiniškai 140 eurų per mėnesį. Mūsų draugai panašaus dydžio name, bet G klasės, moka per 300. Per metus sutaupome beveik du tūkstančius. Per dešimt metų – naują virtuvę,” – šypsosi Rasa.
Skaičiai kalba patys už save. O ta viena raidė skelbime, į kurią anksčiau niekas nežiūrėjo, šiandien gali lemti, ar būstas parduodamas per savaitę, ar stovi mėnesiais.